į titulinį atspausdinti el. paštas tinklalapio planas
 

2006 metais Labanoro regioninio parko teritorijoje (Paukščių apsaugai svarbi teritorija – Labanoro giria (TSVEB002)) buvo vykdomas Europos Bendrijos svarbos perinčių paukščių monitoringas. Buvo nustatinėjama kurtinių (Tetrao urogallus), vapsvaėdžių (Pernis apivorus), juodųjų peslių (Milvus migrans), lėlių (Caprimulgus europaeus) bei juodųjų meletų (Dryocopus martius) gausumas.

Kurtinių gausos dėl nepalankaus pavasario laikantis metodinių nurodymų tiksliai nustatyti nepavyko. Jų gausa, ekspertų vertinimu, siekė 25-30 patinų. Vis dėlto šis skaičius neatspindi tikrovės, kadangi buvo tikrinamos tik žinomos tuokvietės, tuo tarpu jau 2007 metais buvo aptikta naujų. Kiekio svyravimai kelių metų eigoje vertintini kaip nereikšmingi, būklė – stabili.

Pagrindiniai rūšies gausą ribojantys veiksniai yra brandžių medynų trūkumas bei paukščių trikdymas dėl ūkinės veiklos miškuose. Tam tikrą neigiamą poveikį daro ir plėšrūnų gausa. Vis dėlto, siekiant pagausinti kurtinių populiaciją Labanoro girioje būtina taikyti apsaugos ir gausinimo priemones – įrengti gastrolitų aikšteles, riboti žmonių lankymąsi tuokvietėse, reguliuoti plėšrūnų gausą, formuoti tinkamus medynus bei nevykdyti ūkinės veiklos kurtinių gyvenamosiose teritorijose reprodukciniu periodu.

Vapsvaėdžių gausa Labanoro regioniniame parke buvo įvertinta 6-8 perinčiomis poromis. Ekspertų nuomone, šios rūšies būklė yra stabili. Vis dėlto reikia akcentuoti, jog monitoringo pradžioje neturėjome stebėjimams reikalingos įrangos, todėl tikėtina, jog Labanoro girios PAST šių paukščių turėtų būti aptinkama daugiau. Pagal monitoringo duomenis kitose teritorijose Labanoro girioje vapsvaėdžių gausa (ir juo labiau tankis) viena mažiausių lyginant su kitomis vapsvaėdžių apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Pagrindiniai šios rūšies gausą ribojantys veiksniai yra ūkininkavimas miškuose reprodukciniu periodu, taip pat mitybini vietų mažėjimas dėl miško pakraščių pievų ir miško aikščių užžėlimo mišku.

Vykdant juodųjų peslių monitoringą buvo nustatyta, jog Labanoro girios PAST gyvena 4-6 šių itin retų Lietuvoje paukščių poros. Buvo aptiktas 1 juodojo peslio lizdas, kuriame paukščiai sėkmingai išsiperėjo ir išsivedė jauniklius, kitų lizdų vietos – menamos. Bendrame PAST, kurios išskirtos kaip svarbios juodųjų peslių apsaugai kontekste pažymėtina, jog daugumos jų būklė stabili, gausumo kaitos nedidelės.

Pagrindiniai juodųjų peslių trikdymo veiksniai tiesiogiai susiję su jų gyvenimo būdu. Paukščiai maisto ieško ežeruose, upėse, jų pakrantėse ir peri. Todėl rekreacinio sezono metu šiuos paukščius labai trikdo poilsiautojai. Pvz. Juodųjų Lakajų ežero pakrantėje tiesiai po paukščių lizdu nuolat apsistodavo žmonės, kūrendavo laužus, girtaudavo, šūkaudavo.

Kitos Europos Bendrijos svarbos naktinės paukščių rūšies – lėlio monitoringo duomenys parodė, jog šių paukščių būklė Labanoro girioje stabili, galbūt jų net gausėja. Viso Labanoro girios PAST buvo nustatyta apie 290 lėlių porų, daugiau – tik Dainavos girioje.

Pagrindinės apsaugos ir gausinimo priemonės būtų optimalių medynų formavimas, aikščių, retmiškių formavimas, eismo ribojimas kvaralinėmis linijomis ir miško keliukais.

Penktosios 2006 metais Europos Bendrijos rūšies vykdyto monitoringo rezultatai taip pat gana optimistiniai. Juodųjų meletų gausa Labanoro regioniniame parke buvo įvertinta 380 vienetų, lyginant su 2004 metų duomenimis jų gausėja. Jų yra daugiausia tarp visų šiai rūšiai išskirtų PAST.


2007 metais vykdomas lutučių (Aegholius funereus), pilkųjų gervių (Grus grus), ligučių (Lululla arborea), žalvarnių (Coracias garrulus) bei Labanoro regioninio parko simbolio – erelio žuvininko (Pandion haliaetus) monitoringai Labanoro girios PAST bei dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) monitoringas Pabradės atkuriamajame sklype.

Labanoro mstl.,
LT-18235 Švenčionių raj.
Tel., faksas 8~387 47142
El. paštas: info@labanoroparkas.lt
į viršų