į titulinį atspausdinti el. paštas tinklalapio planas

Labanoro regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia trims morfologiniams kraštovaizdžio rajonams priskiriami smėlingų kalvotų ir banguotų ežeringų, upėtų ir pelkėtų girių, miškingų stačiašlaičių dubaklonių ežerų, mažai sukultūrintų pelkėtų guolinių ežerų, smėlingų terasinių slėnių bei mažai sukultūrintų ežeringų moreninių kalvynų kraštovaizdžio tipai.

Didžiąją regioninio parko dalį užima Labanoro giria. Ją vaizdžiai aprašo prof. Česlovas Kudaba:

„ Giria gan vientisa savo rūšine sudėtimi – 91 proc. pušynų. Čia gan ypatingas reljefas. Paviršius nežymiai įdubęs, apylygis arba banguotas. Girios pašaknėse daugiausiai pasitaiko moreninio priemolio, iš viršaus pridengto smėliu, todėl net negiliuose įdubimuose telkiasi vandenys, tyvuliuoja ežerai, tvyro nemažos pelkės; gretimuose pakiliuose sausasmėliuose ošia pušynai. Maži kaimeliai įsikūrę dažniausiai ten, kur pro smėlio dangą „prasikala“ priemolis.

Girios ežerai įvairūs – nuo nemažų (Peršokšnų, Rašių) iki daugybės visai smulkių. ...Niekur nerasime tiek nenuotakių ežerų kaip čia. Taigi giria ežeringa, todėl jos kraštovaizdis yra pranašesnis už Gudų girios.

Labanoro girios vandenų perteklių surenka ir į Žeimeną nuplukdo nedideli upeliai ir jų intakai: Lakaja su Peršokšnos intaku, Luknenė, kiti mažesni jų aukštupiai. 1974 m. Žeimenos upės baseino dalis su Lakajos, Peršokšnos ir kitais mažesniais upeliais paskelbtas ichtiologiniu draustiniu.

Savitas Labanoro girios turtas - jos raistai, pelkynai. Vertingiausias Kanio raistas, esantis vakarinėje girios dalyje, takoskyroje tarp Žeimenos ir Šventosios baseinų. Tai 2409 ha miškų ir įvairių plynraisčių plotas: nuo žemapelkio šiaurėje iki tipiško aukštapelkio pietinėje dalyje. Durpių raiste yra palyginti storas sluoksnis, vietomis iki 9 m., tyvuliuoja keli nenuotakūs ežerai. Raistas paskelbtas botaniniu-zoologiniu draustiniu.“

Kitas didelis pelkių kompleksas yra apjungtas į vieną saugomą teritoriją – Girutiškio gamtinį rezervatą.

Tačiau Labanoro giria regioninio parko teritorijos gamta nesibaigia. Į vakarus nuo girios prasideda didysis Molėtų ežerynas (Siesartis, Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Kertuojų, Išnarų, Aiseto, Želvos, kiti ežerai) ir aukštumos periferinė dalis. O visa tai kartu sudėjus tik paįvairina, pagyvina kraštovaizdį ir sudaro ištisą Labanoro regioninio parko gamtinių elementų mozaiką.

Labanoro mstl.,
LT-18235 Švenčionių raj.
Tel., faksas 8~387 47142
El. paštas: info@labanoroparkas.lt
į viršų