į titulinį atspausdinti el. paštas tinklalapio planas

Didžiausias Lietuvos regioninis parkas apima Šventosios ir Žeimenos upių takoskyrą. Mškai užima apie keturis penktadalius viso parko teritorijos, o daugumą jų sudaro pušynai. Tai Baranavos, Rašios, Čiulų, Poviliškio, Pliešiškių, Pagaluonės, Panatryčio, Gatakiemio, Juodenėnų, Siesarčio, Lakajų miškai. Kartu jie sudaro vientisą miškų masyvą, kuris vadinamas Labanoro giria. Tai viena didžiausių ir gražiausių Lietuvos girių, o kartu ir vertingiausias parko turtas.

Regioninio parko reljefas apyligis, šiaurės vakarinėjė dalyje labai banguotas. Tai ledynmečio darinys. Gilesniuose žemės sluoksniuose slūgso moreninis priemolis, todėl net nedidelėse įdubose tyvuliuose iki 300 švariavandenių ežerų ir ežerėlių. Ežeringumas regioniniame parke yra beveik 13%. Tai vienas iš ežeringiausių Lietuvos kampelių. Daugelis ežerų turi įdomes salas, įlankas, pusiasalius. Vertingiausiems iš jų yra suteiktas gamtos paveldo objekto statusas. Tai Alnio, Aiseto ir Mažųjų Siaurių pusiasaliai. Aiseto, Galuono ir Dumblio ežerai sudaro vientisą ilgiausią Lietuvoje natūralios rininės kilmės hidrografinį kmpleksą. Siesartis – trečias pagal salingumą Lietuvoje ežeras.

Į Žeimenos ir Šventosios upių baseinus plukdo dvi upės ir keliolika mažesnių upelių. Viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių yra vandeningiausias Žeimenos intakas – Lakaja. Upės taip pat švarios, sraunios, šaltavandenės. Čia gyvena ir veisiasi vertingos lašišinės žuvys – upėtakiai ir kiršliai. Iš sūriųjų Baltijos jūros platybių nerštui atplaukia šlakiai.

Užmirkusiose vietovėse telkšo Beržaloto-Aisputiškio, Kanio, Snieginio ir kitos įspūdingos pelkės bei raistai.

Regioninio parko miškuose peri daugelis retų miško paukščių: juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, juodieji pesliai, žuvininkai, kurtiniai, tetervinai, lututės, žvirblinės pelėdos, tripirščiai geniai, pilkosios meletos. Taip pat juodakakliai narai, gervės, švygždos, tikučiai, kukučiai, žalvarniai ir kiti.

Gausiai aptinkama įvairių europinės svarbos gamtinių buveinių: pelkinių, pelkėtų lapuočių ir vakarų taigos miškų, tarpinių pelkių ir liūnų, aktyvių aukštapelkių, šarmingų žemapelkių, ežerų su menturdumblių bendrijomis, mažai minerąlizuotų ežerų su būdmainių augalų bendrijomis, natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis. Parke yra žvilgančiųjų ir pelkinių riestūnių, dvilapių purvuolių augaviečių. Luknelės upėje gyvena šiaurinės perluotės, palei Peršokšną – pleištinės skėtės. Lakajos ir Peršokšnos upės turtingos sraunumomis su kurklių bendrijomis, aptinkama ovaliųjų geldučių, mažųjų nėgių, vijūnų. Galuonio, Aiseto ir Stirnių ežerų apylinkėse gana dažni kūdriniai pelėausiai.

Labanoro mstl.,
LT-18235 Švenčionių raj.
Tel., faksas 8~387 47142
El. paštas: info@labanoroparkas.lt
į viršų