į titulinį atspausdinti el. paštas tinklalapio planas
Valstybinio pako kūrimo Labanoro apylinkėse idėja (Aukštaitijos nacionalinio parko forma) subrendo septinto dešimtmečio viduryje, kuomet visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje, į kurios sudėtį buvo mportuota ir Lietuva, pradėjo kilti nacionalinių parkų propagandos vajus. Lietuvoje jis tapo ypač stipriu įsijungus tuometinei mokslo šviesuomenei. Ypač aktyviai čia reiškėsi žymiausi Lietuvos gamtosaugos autoritetai: Č. Kudaba, K. Eringis, V. Gudelis ir kt. Neatsitiktinai 1969 m. tuometiniam Statybos ir architektūros institutui buvo užsakyta paruošti Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pastaroji buvo baigta jau 1971 metais, deja, išaiškėjo projektuotojų pasiūlyto parko modelio, ypač jo teritorijos dydžio, neatitikimas tuometinio Gamtos apsaugos komiteto vadovų nuostatoms. Dėl to užsikirto parko derinimo bei tvirtinimo procedūra ir tik po ilgų diskusijų, trukusių net virš 3 metų, tiesiog priverstinai buvo pateiktas steigimui vadinamasis mažasis nacionalinio parko variantas, atitikęs jau ne gamtosaugos mokslo, o funkcionierių poreikius. Likusi projektuotojų rekomenduota teritorija, apėmusi būtent Labanoro girią, tebuvo įvardinta tik kaip šio parko perspektyvinio plėtimo zona.

Aukštaitijos nacionalino parko sudėtyje Labanoro giria buvo traktuojama ir 1986 m. patvirtintoje Lietuvos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje. Ir tik 1989-1990 m. dar kartą diskutuojant apie tolesnę Aukštaitijos nacionalinio parko ateitį dėl administravimo praktinio patogumo bei to pageidaujant tuometinei Miškų ūkio ministerijai, buvo galutinai nutarta atsisakyti šio parko radikalaus plėtimo į vakarus ir kurti buvusiose perspektyvinės plėtros teritorijose savarankišką Labanoro regioninį parką.
Labanoro mstl.,
LT-18235 Švenčionių raj.
Tel., faksas 8~387 47142
El. paštas: info@labanoroparkas.lt
į viršų